drunus

drunùs, -ì adj. (4) nykus, nuobodus: Jie griežė dantimis, ir drunus balsas girdėjosi jų gerklėse rš.

druniaĩ adv.: Nugi ir druniaĩ praejo šitoj diena Ktv. Jiedu ilgai eina druniai tylėdami rš.